Pereiti prie turinio

Juk jei žydus su jų kaimynais nežydais siejo šis tas ben­ dra, kas grindė jų imtą skelbti lygybę, tai šis bendrumas buvo kaip tik religijos nulemta, abipusiu priešiškumu nužymėta praeitis, kuri buvo turtinga aukščiau­ sio lygio kultūrinių laimėjimų, bet kartu kupina neišsilavinusių masių fanatiz­ mo bei šiurkščių prietarų. Tokiomis ap­ linkybėmis žydai, kuriems rūpėjo jų tautos išlikimas, per keistą, desperatišką nesusipratimą griebėsi paguodžiančios idėjos, kad antisemitizmas, nepaisant vis­ ko, gali būti kuo puikiausia priemonė sutelkti tautai, o tai reiškia, kad amžino antisemitizmo prielaida net galėtų tapti amžina žydų išlikimo garantija. Vliau dauginasi skildamos pusiau5. Negana to, Smolensko archyvai detaliai parodo, kad Stalino valdymo metodai sunaikino ir tą šalies kompetentingumo bei techninių įgūdžių potencialą, kuris buvo pasiektas po Spa­ lio revoliucijos.

Buvo dažnai tvirtinama, kad Britanija sukūrė savo imperiją nesąmoningai, kaip savaiminių tendencijų padarinį, pasiduodama tam, kas atrodė įmanoma ir 16 Antros dalies pratarmė kas kėlė pagundą, o ne kaip sąmoningos politikos rezultatą. Jei tai teisinga, tada kelias į pragarą irgi gali būti grįstas ne kokiais nors kitais, o tik priežodyje minimais gerais ketinimais.

Kiekvienas konfliktas tarp šiose didžiulėse teritorijose esančių mažų, neišsivysčiusių valstybių - ar tai būtų pilietinis karas Vietname, ar nacionaliniai konfliktai Viduriniuose Rytuose - ne tik tuojau pat paskatina potencialią arba realią supervalstybių intervenciją, bet galima įtarti, kad pačiais tais konfliktais, ar bent jau jų tvarkaraščiu, manipuliuojama arba kad jie tiesio­ giai sukeliami tokių interesų ir manevrų, kurie apskritai neturi nieko bendro su pačiam regionui svarbiais konfliktais ir interesais.

Imperializmo eros jėgos poli­ tikai nėra nieko būdingesnio už šitokį perslinkį nuo lokalizuotų, ribotų, o todėl numatomų tikslų, išreiškiančių nacionalinius interesus, prie tokio beribio val­ džios siekimo dėl pačios valdžios, siekio, kuris gali klaidžioti po visą Žemės rutulį ir jį nusiaubti, neturėdamas jokio kokių nors nacionalinių ar teritorinių interesų nulemto tikslo, o todėl ir jokios numatomos krypties.

Tuo nenorima paneigti fakto, kad labai pasikeitusiomis sąlygomis ir aplinky­ bėmis visai netikėtai atgyja imperialistinė politika ir imperialistiniai metodai. Ekspansijos į užjūrį iniciatyva persislinko į vakarus, iš Anglijos ir Vakarų Euro­ pos į Ameriką, o kontinentinės ekspansijos į geografiškai artimus regionus ini­ ciatyva dabar kyla ne iš Vidurio ir Rytų Europos, o išskirtinai priklauso tik Ru­ sijai. Imperialistinė politika, labiau nei kuris nors kitas pavienis veiksnys, susil­ pnino Europą, o politikų ir istorikų pranašystės, kad du gigantai, apsupę Euro­ pos nacijas iš alan rosenberg svorio metimas pusių, rytuose ir vakaruose, galiausiai taps jos galybės pa­ veldėtojais, atrodo, pasitvirtino.

Politiškai daug svarbesnės privačios investicijos tolimose šalyse, iš pradžių veikusios kaip imperialistinio vystymosi pirmasis judintojas, šiandien yra nu­ stumtos į antrą vietą ekonominės ir karinės paramos užsienio šalims, kurią tie­ siogiai teikia vyriausybės. Vien metais Amerikos vyriausybė ekonominei paramai ir užsienio kreditams išleido 4,6 milijardo dolerių, plius 1,3 milijardo dolerių per metus karinei paramai nuo iki metų; tuo tarpu privatus kapitalo srautas metais buvo 3,69 milijardo dolerių, o metais - 3,91 milijardo dolerių.

Kitaip tariant, pelno motyvas, kurio svarba imperialistinei politikai dažnai būdavo perdedama net praeityje, da­ bar visiškai išnyko; tik labai turtingos ir labai skurdžios šalys gali pretenduoti vilk­ ti milžiniškų nuostolių, glūdinčių imperializme, naštą. Galimas daiktas, dar per anksti nagrinėti ir nors kiek patikimiau nušviesti šias naujausias tendencijas, o be to, šis klausimas tikrai peržengia mano apmąs­ tymų ribas.

Tačiau net dabar atrodo aiški viena nemaloni tiesa: tai tam tikrų, veikiausiai nekontroliuojamų, procesų galybė, galinti sužlugdyti visas viltis, su­ sijusias su naujų nacijų konstitucine raida, ir griaunanti senų nacijų respubliki­ nes institucijas. Nėra pagrindo abejoti Allano W. Foreign Affairs, July, Modelio straipsnis pateikia labai vertingą ir dalykišką šių problemų analizę. Dullesas pasakė, kalbėdamas Jeilio universitete metais; žr.

David Wise and Thomas B. Būtų klaidinga manyti, kad slaptųjų tarnybų tinklo susikūrimas šioje šalyje po Antrojo pasaulinio karo buvo atsakymas į tiesioginę grėsmę jos nacionaliniam saugumui, keliamą Tarybų Rusijos šnipinėjimo tinklo - tas karas Jungtines Vals­ tijas iškėlė į didžiausios pasaulio galybės padėtį, ir kaip tik šiai pasaulinei galy­ bei, o ne nacionaliniam egzistavimui, metė iššūkį revoliucinė Maskvos vado­ vaujamo komunizmo jėga4. Kad ir kokios būtų Amerikos virsmo pasauline galybe priežastys, tarp jų nėra štai kokios - šios galybės siekiančios sąmoningos užsienio politikos ar pasauli­ boksininkų svorio kritimas viešpatavimo siekio.

Galimas daiktas, tą pat galima pasakyti ir apie dabarti­ nius, vis dar parengiamuosius šios šalies žingsnius imperialistinės jėgos politi­ kos kryptimi, nes jos valdymo forma šiam reikalui tinka mažiau negu bet kurios kitos šalies valdymo forma.

Didžiulis atotrūkis tarp Vakarų šalių ir likusio pa­ saulio - ne tik ir ne tiek turtiniu požiūriu, bet ir išsilavinimo, techninių žinių ir bendrojo kompetentingumo požiūriu - kenkė tarptautiniams santykiams nuo pat tikros pasaulinės politikos atsiradimo akimirkos.

Ir šis atotrūkis per pasku­ tinius dešimtmečius, kai vis didesnę reikšmę įgyja sparčiai besivystančios ryšių sistemos ir dėl to Žemės rutulyje nyksta nuotoliai, ne tik nemažėjo, o nuolat didėjo ir dabar tapo tikrai pavojingas.

Akivaiz­ du, kad juo didesnis gyventojų skaičius, juo mažesnę paramą gaus pavienis gy­ ventojas, ir tiesa yra ta, kad įgyvendinus milžiniškas dviejų dešimtmečių pagal­ bos programas visos tos šalys, kurios nesugebėjo padėti sau žengdamos pirmąjį žingsnį - kaip Japonija, - alan rosenberg svorio metimas labiau nuskurdo ir labiau nei kada nors nutolo nuo ekonominio ir politinio stabilumo.

Kai dėl imperializmo galimybių, šitokia padėtis jas labai padidina dėl tos paprastos priežasties, kad vien dideli skaičiai niekada daug nelėmė; baltųjų valdžia Pietų Afrikoje, kur dauguma viršija tiro­ nišką mažumą dešimt kartų, galimas daiktas, niekada nebuvo tokia saugi kaip šiandien. Šioje knygoje nagrinėjamas tik europietiškasis kolonijinis imperializmas, pa­ sibaigęs kartu su britų valdžios panaikinimu Indijoje.

Joje pasakojama apie na­ 4Pagal p. Allen W. Antros dalies pratarmė 19 cionalinės valstybės suirimą, kuriame glūdėjo beveik visi elementai, reikalingi būsimam totalitarinių sąjūdžių ir vyriausybių atsiradimui. Iki imperializmo eros nebuvo tokio dalyko kaip pasaulinė politika, o be jos totalitarinės pretenzijos valdyti visą Žemės rutulį nebūtų turėjusios prasmės. Per šį laikotarpį nacionali­ nių valstybių sistema įrodė, kad ji nesugeba nei nustatyti naujų užsienio reikalų tvarkymo taisyklių, nes tie reikalai tapo globaliniai, nei visame likusiame pasau­ lyje įvesti pax Romana.

Politinis šios sistemos siaurumas ir trumparegiškumas baigėsi totalitarizmo nelaime, o neregėtos totalitarizmo baisybės užgožė grės­ mingus ankstesnės epochos įvykius ir net dar grėsmingesnę tos epochos mąsty­ seną.

Šiuos reiškinius tyrinėję mokslininkai beveik be išimčių domėjosi Hitlerio Vokietija ir Stalino Rusija, beveik nepaisydami ne tokių grėsmingųjų pirmtakų.

Atrodo, kad imperialistinis viešpatavimas, išskyrus tuos atvejus, kai reikia tą reiškinį tik įvardyti, beveik užmirštas, o svarbiausia priežastis, dėl kurios tokią užmarštį tenka apgailestauti, yra ta, kad šio reiškinio svarba dabartinio amžiaus įvykiams ypač išryškėjo pastaraisiais metais. Štai kontroversija dėl nepaskelbto Jungtinių Valstijų karo su Vietnamu iš abiejų pusių buvo suformuluota termi­ nais, panašiais į tuos, kurie buvo vartojami Miuncheno sutartyje, arba remiantis pavyzdžiais iš ketvirtojo dešimtmečio, kai totalitarinė valdžia buvo vienintelis aiškus ir realus, net pernelyg realus, pavojus; tačiau mūsų dienų politika savo darbais ir žodžiais daug grėsmingiau panaši į darbus ir žodinius pateisinimus, egzistavusius prieš pat prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, kai kibirkštis visoms suinteresuotosioms šalims nereikšmingoje periferinėje srityje sukėlė pa­ saulinį gaisrą.

Žinoma, pabrėžti šitokį nelemtą beveik užmirštos epochos panašumą į da­ barties įvykius nereiškia nei to, kad burtas mestas ir mes žengiame į naują impe­ rialistinės politikos epochą, nei to, kad imperializmas bet kokiomis aplinkybė­ mis turi baigtis totalitarizmo nelaimėmis. alan rosenberg svorio metimas

Kad ir kiek mes sugebame išmokti iš praeities, šios pamokos neleis mums numatyti ateities. Pirmas šios knygos leidimas pasi­ rodė metais. Pralaimėjus nacistinei Vokietijai, dalis šios istorijos pasibaigė. Atrodė, kad tai tinkamas momentas į dabarties įvykius pažvelgti į praeitį nukreiptu istoriko ir įdėmiu analitiniu politikos tyrinėtojo žvilgsniu; pirmoji galimybė pamėginti pa­ pasakoti apie tai, kas nutiko, ir suprasti vis dar ne sine ira et studio, vis dar su skausmu ir liūdesiu, o todėl vis dar linkstant apraudoti, bet jau ne skendint bežodžiame įniršyje ir bejėgiškame siaube.

Todėl beveik nieko keisto, kad mokslininkai irvalstybininkai dažnai atsisako pripažinti šį alan rosenberg svorio metimas.

Mokslininkai įsitikinę magiška propagandos ir smegenų plovimo galia, valstybininkai paprasčiausiai ją neigia, kaip, pavyzdžiui, tai ne kartą darė Adenaueris. Neseniai paskelbti slapti pranešimai apie viešąją nuomonę karo metų Vokietijoje nuo iki m. Pirma, jie rodo, kad gyventojai buvo labai gerai informuoti apie visas vadinamąsias paslaptis - žydų žudynes Lenkijoje, pasirengimą pulti Rusiją ir t.

Tačiau svarbiausia, kad visa tai nė kiek nesilpnino bendros Hitlerio režimo paramos. Visai aišku, kad masių nusiteikimas paremti to­ talitarizmą nekyla nei iš nežinojimo, nei iš smegenų plovimo. Pirmos dosnios ištraukos iš šio embatras de richesses, kuris net ir šiandien dar nėra pakankamai išviešintas ir ištyrinėtas, pradėjo rodytis ryšium su Niurnbergo procesu, kurio metu buvo teisiami svar­ biausi karo nusikaltėliai, metais.

Toji medžiaga buvo paskelbta dvylikos tomų leidinyje Nacių sąmokslas ir agresija Nazi Conspiracy and Agression 2. Tačiau daug daugiau dokumentinės ir kitokio pobūdžio medžiagos, susiju­ sios su nacių režimu, bibliotekose ir archyvuose pasirodė tuo metu, kai išėjo antras minkštu viršeliu šios knygos leidimas, metais.

Tai, ką tada sužino­ jau, buvo pakankamai įdomu, tačiau vargu ar dėl tų žinių reikėjo esmingai keis­ ti mano pirmame variante išdėstytą analizę ir argumentavimą.

Atrodė verta pridėti daug papildymų ir citatų pakeitimų išnašose, ir tekstas gerokai padidėjo. Bet visi tie pakeitimai buvo techniniai. Be to, daugelyje priedų aš atsižvelgiau į kai kuriuos svarbiausius įvykius po Stalino mirties - į įpėdinystės krizę ir Chruščiovo kalbą Tarybų Sąjungos komunistų partijos XX suvažiavime, taip pat į naują informaciją apie Stalino režimą, esančią paskutinėse publikacijose.

Taigi aš peržiūrėjau trečią dalį ir pas­ kutinį antros dalies skyrių, o pirma dalis, skirta antisemitizmui, ir pirmi keturi skyriai, skirti imperializmui, liko nepakitę.

Informasi Dokumen

Šis aptarimas, parašytas daug vėliau, savo nuotai­ ka buvo kitoks, nes jame buvo svarstomi tos dienos įvykiai, o dabar daugeliu požiūrių jis jau paseno. Todėl aš jį pašalinau, ir tai vienintelis esminis pakeiti­ mas šiame leidime, palyginti su antru minkštu viršeliu leidimu.

Akivaizdu, kad pasibaigus karui totalitarinis valdymas Rusijoje nepasibaigė. Priešingai, po karo buvo subolševikinta Rytų Europa, t. Lemtingą reikšmę turėjo ne karo pabaiga, o Stalino mirtis, praėjus aštuoneriems metams.

Todėl įvykių požiūriu šios mano pasakojimo dalies nebuvo reikalo tęsti iki mūsų dienų. O jeigu turėsi­ me galvoje šio laikotarpio supratimą, jis nepasikeitė taip drastiškai, kad reikėtų jį iš esmės peržiūrėti ir papildyti. Priešingai negu Vokietijoje, kur Hitleris savo karu pasinaudojo sąmoningai, kad sukurtų, galima sakyti, tobulą totalitarinį valdymą, karo laikotarpis Rusijoje buvo totalitarinio valdymo laikino su­ 2Iš pat pradžių tyrinėjimus ir dokumentinės medžiagos publikavimą skatino dėmesys nusikaltė­ liškai veiklai, o atranką paprastai lemdavo karo nusikaltėlių persekiojimo tikslai.

Todėl didelės dalies labai įdomios medžiagos buvo nepaisyta. Trečios dalies pratarmė 23 silpnėjimo metas. Turint galvoje mano keliamus tikslus įdomiausi yra tarpsniai nuo iki metų ir nuo iki metų, o mūsų turimi šaltiniai, susiję su šiais laikotarpiais, yra tokie pat negausūs ir tokio pat pobūdžio, kaip ir ar net metais. Niekas neįvyko, ir nepanašu, kad ateityje įvyks kas nors, kas duotų mums galimybę nedviprasmiškai pabaigti šią istoriją ir parūpintų mums tokius pat siaubingai aiškius ir nepaneigiamus dokumentinius liudijimus, kaip nacistinės Vokietijos atveju.

Juk alan rosenberg svorio metimas šiuose archy­ vuose kuriuos vokiečių žvalgyba surado Smolensko partijos komiteto būstinė­ je, o vėliau konfiskavo Amerikos okupacinė kariuomenė Vokietijoje esama apie tūkstančių puslapių dokumentinės medžiagos ir faktiškai išliko visi doku­ mentai iš metų tarpsnio, informacijos, kurią jie mums teikia, men­ kumas tiesiog stulbina.

Diunggah oleh

Kur pateikiami skaičiai, jie beviltiškai prieštaringi, įvairios organizacijos pateikia skirtingus duomenis, ir vienintelis dalykas, kurį galima tikrai sužinoti, yra tas, kad daugelis duomenų, jei jie apskritai egzistavo, vyriausybės įsakymu apskritai nebuvo skelbiami3.

Jame nieko nėra apie komunikacijos ir valdymo kanalus. Trumpai tariant, nieko nesužinome apie organizacinę režimo struktū­ rą, apie kurią esame taip gerai informuoti nacistinės Vokietijos atveju4. Kitaip sakant, nors visada buvo gerai žinoma, kad oficialiosios tarybinės publikacijos skirtos propagandos tikslams ir yra visiškai nepatikimos, dabar atrodo, kad pa­ tikimi šaltiniai ir statistiniai duomenys apskritai niekur ir niekada neegzistavo.

Daug rimtesnis klausimas yra toks: ar tyrinėdami totalitarizmą galime nepai­ syti to, kas vyko ir vis dar vyksta Kinijoje.

Šiuo atveju mūsų žinios dar nepatikimesnės negu kalbant apie ketvirtojo dešimtmečio Rusiją, iš dalies todėl, kad Kinijai po sėkmingos revoliucijos pavyko daug radikaliau izoliuotis nuo užsie­ niečių, o iš dalies todėl, kad mums vis dar nepadeda perbėgėliai iš aukščiausių Kinijos komunistų partijos ešelonų, o tai, žinoma, jau savaime pakankamai svar­ bu.

Tai, ką mes sužinojome labai nedaug per septyniolika metų, be abejonės, atskleidžia labai svarbius skirtumus: po pradinio kruvino laikotarpio aukų skai­ čius per pirmuosius diktatūros metus apytikriai siekia 15 milijonų, t. Mes niekada gerai nežinojome, kaip visa tai vyko kasdieniame gyveni­ me, kam ta procedūra nebuvo taikoma - t.

Jei tai buvo teroras o veikiausiai buvo kaip tik taipjis buvo savotiškas, ir nepriklausomai nuo jo rezultatų jis nesireiškė masinėmis gyventojų alan rosenberg svorio metimas.

Buvo aiškiai suvokiamas nacionalinis intere­ sas, šalis galėjo vystytis taikiai, naudotis žmonių, kilusių iš anksčiau viešpatavu­ sių klasių, kompetentingumu ir išsaugoti akademinį bei profesinį lygį. Atrodo, kad visa tai prieštarauja tam tikriems būgš­ tavimams, išreikštiems šioje knygoje p. Šie bruožai išryškėjo aštrėjant Kinijos ir Tarybų Sąjun­ gos konfliktui, nors pats konfliktas veikiausiai buvo nulemtas nacionalinių, o ne ideologinių, veiksnių.

Dar blogiau buvo tai, kad šis konfliktas buvo susijęs su visiškai beatodairiška, nors todėl ir nesėkminga, tarptautine politika, kuria buvo siekia­ ma į visus revoliucinius sąjūdžius įdiegti Kinijos agentus ir atgaivinti Kominterną, vadovaujamą Kinijos. Šiuo metu sunku spręsti apie visus šiuos įvykius, iš dalies todėl, kad mums trūksta žinių, o iš dalies todėl, kad viskas dar tik for­ muojasi.

Nelaimei, prie visų šių neaiškumų, susijusių su pačia šios padėties es­ me, mes pridėjome savo pačių susikurtus sunkumus. Ši ideologija mus gundo kurti savo fikcijas, todėl mes iš principo atsisakome alan rosenberg svorio metimas skirtumus tarp įvairių komunistinių vienpartinių diktatūrų, su kuriomis susiduriame tikrovėje, ir tikro totalitarinio valdymo, to­ kio, koks gali atsirasti nors kitokiais pavidalais Kinijoje.

Žinoma, svarbu ne tai, kad komunistinė Kinija skiriasi nuo komunistinės Rusijos ar kad Stalino Rusija skyrėsi nuo Hitlerio Vokietijos.

Girtavimas ir nekompetentingumas, taip dažnai minimi visuose trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio Rusijos aprašymuose ir vis dar plačiai paplitę šiuo metu, apskritai nieko nelėmė nacistinės Vokietijos istorijoje, o alan rosenberg svorio metimas nemotyvuotas žiaurumas vokiečių koncentracijos ir naikinimo stovyklose, atrodo, nebuvo būdingas Rusijos stovykloms, kur kaliniai dažniausiai mirdavo ne nuo kankinimų, o dėl betvarkės.

Korupcija, Rusijos ad­ ministravimo prakeikimas nuo pat pradžių, atsirado ir paskutiniais nacių reži­ mo metais, bet jos visiškai nebuvo porevoliucinėje Kinijoje. Tokių skirtumų ga- Trečios dalies pratarmė 25 Įima pateikti ir miego padėtys deginti riebalus jie labai svarbūs ir yra neatskiriama atitinkamų šalių nacionalinės istorijos dalis, bet jie tiesiogiai nelemia valdymo formos.

Be abejo­ nės, absoliutinė monarchija Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Prūsijoje buvo labai nevienoda, tačiau visur tai buvo ta pati valdymo forma. Paskutinius penkiolika metų ryškus kontrastas negausiems ir nepatikimiems naujiems šaltiniams, teikiantiems faktinių žinių apie totalitarinį valdymą, yra spartus tyrinėjimų, skirtų visokiausioms naujoms diktatūroms, totalitarinėms arba kitokioms, daugėjimas. Be abejonės, tai galima pasakyti ir apie nacistinę Vokietiją bei Tarybų Rusiją.

Šiuo metu esama daug veikalų, kurie tikrai būtini siekiant toliau gilintis į šią problemą ir ją tyrinėti, ir aš padariau viską, ką galė­ jau, papildydama savo senąją bibliografiją.

Antrame minkštu viršeliu leidi­ me bibliografijos nėra. Vienintelė literatūros rūšis, kuria išskyrus keletą išim­ čių aš sąmoningai nesinaudojau, yra daugybė memuarų, paskelbtų buvusių na­ cių generolų ir aukštų valdininkų, pasibaigus karui. Kad šitokia apologetika nespindi sąžiningumu, visai suprantama, ir tai nėra motyvas, dėl kurio jos derė­ tų nepaisyti. Tačiau tikrai stulbina tai, kad šiuose prisiminimuose visiškai nema­ tyti supratimo, kas gi atsitiko iš tikrųjų ir kokie buvo tie vaidmenys, kuriuos ano meto įvykiuose atliko patys autoriai, ir todėl ši literatūra gali dominti tik psicho­ loginiu požiūriu.

Be to, pirmos ir antros dalies literatūros sąrašus papildžiau keletu naujų svarbių veikalų. Galiausiai dėl patogumo bibliografija, kaip ir pati knyga, dabar padalyta į tris ar po anoreksijos galite numesti svorio dalis. II Kai dėl liudijimų ir šaltinių, ta aplinkybė, kad ši knyga buvo sumanyta ir parašy­ ta seniai, pasirodė nesanti toks didelis trūkumas, kaip pagrįstai būtų galima manyti; tai pasakytina ir apie su nacistine, ir apie su bolševikine totalitarizmo atmaina susijusią medžiagą.

Taip galėjo atsitikti dėl daugelio priežasčių, bet viena išjų, be abejo­ nės, yra tas paprastas faktas, kad dokumentinė medžiaga abiem atvejais daž­ niausiai patvirtina ir papildo tai, kas jau buvo žinoma iš žymių perbėgėlių ir kitų tiesioginių liudininkų pasakojimų.

Kai dėl pastarojo fakto, tikrai niekas geriau už šį pasitikėjimą neįrodo, kad Stalinas nebuvo beprotis - jis buvo pagrįstai įtarus visų tų žmonių, kuriuos norėjo ar rengėsi pašalinti, atžvilgiu, o tokių žmo­ 26 Trečios dalies pratarmė nių kategorijai priklausė praktiškai kiekvienas aukštosiose partijos ir vyriausy­ bės pakopose; ir jis visai natūraliai pasitikėjo Hitleriu, nes neketino jam pa­ kenkti.

Kai dėl pirmojo fakto, stulbinantys Chruščiovo pripažinimai, kurie - dėl tos akivaizdžios priežasties, kad jo auditorija ir jis pats buvo perdėm susiję su pasakojamais įvykiais - nuslėpė daugiau, negu atskleidė, turėjo nelauktų pada­ rinių: daugelio ir, žinoma, mokslininkų, be galo mėgstančių oficialius šaltinius akyse jie sumažino milžinišką Stalino režimo nusikalstamumą. Kaip tik nutylėdamas kai ku­ riuos nusikaltimus Chruščiovas nuslėpė nusikalstamą režimo kaip visumos po­ būdį, ir kaip tik prieš šį maskavimą bei dabartinių Rusijos vadų - visi jie mokėsi ir iškilo Stalino epochoje - veidmainiškumą šiuo metu beveik atvirai sukilo jau­ noji Rusijos intelektualų karta.

Negana to, Chruščio­ vo pripažintų nusikaltimų aiškinimas liguistu Stalino įtarumu nuslėpė patį bū­ dingiausią totalitarinio teroro aspektą - kad šis teroras įsisiautėja tada, kai pa­ laužiama bet kokia organizuota opozicija ir totalitarinis valdovas žino, kad jau nebėra ko bijoti.

Tai ypač pasakytina apie Rusijos įvykius. Niekas neabejoja 5Prie devynių ar dvylikos milijonų pirmojo penkmečio plano aukų reikia pridėti didžiojo valymo aukas - tris milijonus nubaustųjų ir nuo 6 iki 9 milijonų hodges svorio netekimas amarillo ir ištremtųjų. Bet visi šie vertinimai, atrodo, neatitinka tikrųjų skaičių. John A. Armstrong, The Politics of Totalitarianism. Nerei­ kia nė sakyti, kad šis nesenas atradimas nacių ir bolševikų sistemas leidžia traktuoti kaip pana­ šesnes, nei buvo manoma anksčiau - kaip to paties modelio variantus.

Kokiu mastu šios masi­ nės Stalino epochos žudynės yra pats svarbiausias dalykas dabartinei opozicijai, galima geriau­ siai pamatyti iš Siniavskio ir Danielio proceso. Svarbiausią šio proceso medžiagą paskelbėNew York Times Magazine, April 17, ; šią publikaciją aš citavau. Abdurachmanas Avtorchanovas kn. The Reign of Stalin, Uralovo slapyvardžiu paskelbtoje Londone me­ tais pasakoja apie slaptą partijos centro komiteto pasitarimą, įvykusį metais po pirmų parodomųjų procesų, kurių metu Bucharinas, kaip spėjama, apkaltino Staliną tuo, kad Lenino partiją jis pavertė policine valstybe, ir buvo palaikytas daugiau negu dviejų trečdalių CK narių.

Ši istorija, ypač tariama stipri parama Bucharinui centro komitete, neatrodo įtikinama; tačiau Trečios dalies pratarmė 27 nei sensacingu XX partijos suvažiavimo pobūdžiu, nei jo lemtinga politine reikš­ me Tarybų Rusijai ir komunistų sąjūdžiui apskritai. Tačiau ši reikšmė yra būtent politinė: šviesa, kuria oficialūs postalininės epochos šaltiniai nušviečia ankstes­ nio laikotarpio įvykius, neturi kaip deginate pažasties riebalus painiojama su tiesos šviesa.

Kai dėl mūsiškio Stalino epochos pažinimo, anksčiau mano minėta Smolens­ ko archyvo Fainsodo publikacija iki šiol lieka pati svarbiausia, ir gaila, kad, be šio pirmojo, gerai neparengto, rinkinio, daugiau nebuvo išsamesnių šios me­ džiagos publikacijų. Bet kartu jis nemato - o, mano nuomonet jei ji ir teisinga, turint galvoje tą faktą, kad šis pasitarimas įvyko tuo metu, kai didysis valymas buvo visiškai įsibėgėjęs, ši istorija liudija ne apie stiprią opoziciją, o veikiau apie jos nebuvimą.

Smolensk under Soviet Rule, p. Paly­ ginti su m. Visi šie pasisakymai paimti iš GPU pranešimų; žr. Tačiau labai būdinga, kad tokių pastabų vis mažiau po metų, didžiojo valymo pradžios.

Negana to, priemonės, kurių ėmėsi Stalinas, metais įvesdamas pirmą­ jį penkmečio planą, t. Kai dėl nebetrikdomo Stalino viešpatavimo nuo metų, Smolensko ar­ chyvas dažniausiai patvirtina tai, kas buvo žinoma anksčiau iš ne tokių patikimų šaltinių. Tai teisinga net kai kurių keistų jo praleidimų, ypač susijusių su statisti­ niais duomenimis, atžvilgiu. Su totalitarine panie­ ka faktams ir tikrovei visiškai derinasi ta aplinkybė, kad visi tokie duomenys, užuot buvę surinkti Maskvoje iš visų milžiniškos teritorijos kampelių, iš pradžių buvo pranešami vietiniams [provincijos] gyventojamsPravdos, Izvestiją ar kokio nors kito oficialaus Maskvos laikraščio publikacijomis, todėl kiekviena Tarybų Sąjungos sritis ir kiekvienas rajonas oficialius, fiktyvius statistinius duomenis gaudavo beveik tuo pačiu būdu, alan rosenberg svorio metimas gaudavo tokias pat fiktyvias penkmečių planų užduotis Aš trumpai išvardysiu kai kuriuos labiausiai stulbinančius dalykus, kuriuos anksčiau buvo galima tik numanyti ir kuriuos dabar paremia dokumentiniai liudijimai.

Fainsod, op. Galimas daiktas, niekas įtikinamiau neatskleidžia abiejų sistemų panašumo, kaip tai, ką Uja Erenburgas ir kiti stalinistiniai intelektualai šiandien sako, stengdamiesi pateisinti savo praeitį arba paprasčiausiai pa­ sakodami, ką jie iš tikrųjų galvodavo didžiojo valymo metu.

Cituojama pagal Tucker, op. Nebereikia pridurti, kad tai visiškai tas pat, ką naciai buvo priversti sakyti po Vokietijos pralaimėjimo. Teroras nedavė nieko panašaus į kokią nors pažangą. Kuo 18Ibid.

Apie stiprėjančią atviros isterijos nuotaiką, ženklinančią šiuos masinius įskun­ dimus, žr. Tai buvo kaltinimas, kuris tuo metu reiškė, kad kaltinamasis mažų ma­ žiausiai tuojau pat bus išmestas iš partijos.

Tačiau toks laimingas burtas neiškrito. Dar keisčiau, kad šitoks netei­ singas otc svorio metimas liudijimų perskaitymas būdingas ir daugeliui kitų autorių, tyrinėjančių šią sritį. Esama tik nedaugelio išimčių, kai nepasiduodama šitokioms marksistinėms pagirioms; pavyzdžiui, Ri- 30 Trečios dalies pratarmė puikiausiai dokumentais patvirtinamas išbuožinimo, kolektyvizacijos ir didžio­ jo valymo rezultatas buvo ne pažanga ar greita industrializacija, o badas, chao­ sas maisto produktų gamyboje ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.

Be to, prasidė­ jo nuolatinė žemės ūkio krizė, sutriko gyventojų prieaugio procesas ir pasipylė nesėkmės vystant ir kolonizuojant tolimas Sibiro sritis. Negana to, Smolensko archyvai detaliai parodo, kad Stalino valdymo metodai sunaikino ir tą šalies kompetentingumo bei techninių įgūdžių potencialą, kuris buvo pasiektas po Spa­ lio revoliucijos. Tiesa yra ta, kad totalitarinio valdymo kaina buvo tokia didelė, jog nei Vokietija, nei Ru­ sija dar ir dabar jos iki galo nesumokėjo.

III Jau minėjau detolitarizavimo procesą, prasidėjusį po Stalino mirties. Net šiandien negalime žinoti, ar šis procesas yra galutinis ir negrįž­ tamas, tačiau jo tikrai nebegalime vadinti laikinu ar parengtiniu. Tuckcris op. Nestabilumas tikrai yra funkcinė totalinio viešpatavimo būtinybė, nes šis viešpatavimas grindžiamas ideologine fikcija ir suponuoja, kad tam tikras sąjūdis, nesu­ tampantis su partija, užgrobė valdžią. Skiriamasis šios sistemos bruožas yra tas, kad svarbiau­ sios šalies galios, medžiaginė galybė ir gerovė, nuolat aukojama tam tikros organizacijos val­ džiai, lygiai kaip visos faktinės tiesos aukojamos ideologinio nuoseklumo reikalavimams.

Aki­ vaizdu, kad, grumiantis medžiaginei galybei ir organizacijos valdžiai, arba faktui ir fikcijai, valdžia ir fikcija gali nusileisti, ir taip atsitiko ir Rusijoje, ir Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau dėl šios priežasties nedera nuvertinti totalitarinių sąjūdžių jėgos. Kaip tik nuola­ tinio nestabilumo baimė padėjo sukurti satelitinių valstybių sistemą, ir kaip tik dabartinis Tary­ bų Rusijos stabilumas, jos detotalitarizavimas, viena vertus, daug davė dabartinei medžiaginei jos galybei, bet, kita vertus, lėmė tai, kad ji nebegali kontroliuoti savo satelitinių valstybių.

Visada buvo žinoma, kad vienas svarbiausių didžiojo valymo tikslų buvo sukurti karjeros galimybę jaunesniosios kartos atstovams. Techniniu požiūriu Chruščiovo perversmas buvo labai panašus į jo mirusio ir pasmerkto vadovo taikytus metodus. Jam irgi prireikė išorinės jėgos išsikovoti valdžiai partinės hierarchijos terpėje, ir jis pasinaudojo maršalo Žukovo ir armijos parama lygiai taip pat, kaip Stalinas pasinaudojo savo ryšiais slaptojoje policijoje prieš trisdešimt metų vykusioje įpėdinystės ko­ voje Žinoma, tuo metu, kai Chruščiovas kreipėsi į Žukovą paramos, armijos pra­ našumas prieš policiją Tarybų Sąjungoje jau buvo įvykęs faktas.

Tai buvo vienas iš neišvengiamų padarinių, kuriuos sukėlė policijos imperijos sunaikinimas: po­ licija valdė didžiąją dalį Tarybų Sąjungos gamyklų, kasyklų, nekilnojamojo tur­ to, ir šį valdymą paveldėjo grupė valdytojų, kurie netikėtai pajuto, kad atsikratė paties svarbiausio savo ekonominio konkurento. Savaiminis armijos iškilimas buvo net lemtingesnis - dabar armija turėjo neginčytiną prievartos priemonių monopolį ir todėl galėjo spręsti konfliktus alan rosenberg svorio metimas viduje.

Chruščiovo įžvalgu­ mą liudija ta aplinkybė, kad jis greičiau už savo kolegas suprato padarinius to žingsnio, kurį jis žengė tikriausiai kartu su jais. Tačiau kad ir kokie būtų buvę jo motyvai, šio valdžios perėjimo iš policijos į armijos rankas padariniai buvo di­ džiuliai. Teisybė, kad slaptosios policijos iškilimas virš karinio aparato yra dau­ gelio tironijų, liekninanti dešros troškinys ne tik totalitarinių, požymis, tačiau totalitarinio valdymo atveju policijos vyravimas atitinka ne tik poreikį nuslopinti savo gyventojus, bet ir ide­ ologinę pretenziją valdyti visą Žemės rutulį.

Juk akivaizdu, kad tie, kurie visą Žemės rutulį traktuoja kaip būsimą savo teritoriją, itin didelę reikšmę teikia vidinės prievartos organui, o nukariautu teritoriją valdo policiniais metodais ir policijos jėga, o ne remdamiesi armija. Štai naciai savo SS kariuomenę, kuri iš esmės buvo policinė jėga, panaudojo net užsienio teritorijoms užkariauti ir val­ dyti, galiausiai siekdami armiją sulieti su policija ir palenkti SS vadovavimui.

Neatrodo, kad ši mintis būtų teisinga. Tokį žiaurų ir tokį efektyvų kruviną susidoroji­ mą su šia revoliucija įvykdė ne policijos pajėgos, o reguliariosios armijos dali­ niai, ir padarinys buvo tas, kad jo niekaip nebuvo galima laikyti tipišku stalinistiniu sprendimu. Nors pasibaigus kariniams veiksmams buvo nubausti re­ voliucijos vadai ir įkalinti tūkstančiai žmonių, gyventojai nebuvo masiškai de­ portuoti - faktiškai nebuvo bandoma įvykdyti šalies depopuliacijos.

O kadangi tai buvo karinė operacija, o ne policijos akcija, Tarybų Sąjunga galėjo sau leisti suteikti nugalėtai šaliai pakankamą paramą, kad būtų išvengta masinio bado ir visiško ekonomikos sugriuvimo porevoliuciniais metais. Tikrai, tokiomis aplin­ kybėmis sunku įsivaizduoti ką nors svetimesnio Stalino mąstysenai. Žinoma, aiškiausias ženklas, alan rosenberg svorio metimas, kad Tarybų Sąjungos nebegalima va­ dinti totalitarine valstybe alan rosenberg svorio metimas šio žodžio prasme, yra stulbinančiai greitas ir vaisingas menų atsigavimas per pastarąjį dešimtmetį.

Nors pastangos reabili­ tuoti Staliną ir nutildyti vis garsesnius žodžio ir minties laisvės reikalavimus, keliamus studentų, rašytojų ir menininkų, vis atsinaujina, bet nė viena tokia pastanga nebuvo labai sėkminga ir vargu ar bus sėkminga, jei vėl nebus sugrįžta prie radikalaus teroro ir policijos valdžios. Be abejonės, Tarybų Sąjungos žmo­ nės neturi jokios politinės laisvės, ne tik laisvės kurti asociacijas, bet ir minties, nuomonių bei viešo reiškimosi laisvės. Susidaro įspūdis, kad niekas nepasikeitė, tuo tarpu iš tikrųjų pasikeitė viskas.

Kai numirė Stalinas, rašytojų ir menininkų stalčiai buvo tušti; šiandien egzistuoja ištisa literatūra, cirkuliuojanti rankraščių pavidalu, o dailininkų studijose išbandomi visi moderniosios tapybos variantai, apie kuriuos sužinoma, nors jie neeksponuojami parodose.

Taip sakydama, ne­ siekiu minimizuoti skirtumo tarp tironiško menų cenzūravimo ir laisvės, o tik noriu pabrėžti tą faktą, kad skirtumas tarp pogrindinės literatūros ir literatūros nebuvimo lygus skirtumui tarp vieneto ir nulio. Negana to, pats faktas, kad intelektualinės opozicijos dalyviai gali stoti prieš teismą nors ir ne atvirąkad jie gali būti išklausyti teismo salėje ir tikėtis para­ mos iš platesnės aplinkos žmonių, kad jie nieko neprisipažįsta, o pareiškia esą nekalti, parodo, kad mes jau nebesusiduriame su totaliniu viešpatavimu.

Tai, kas atsitiko Siniavskiui ir Danieliui, dviem rašytojams, kurie metų vasario mėnesį buvo teisiami už savo knygų, kurių jie negalėjo išleisti Tarybų Sąjungoje, paskelbimą užsienyje ir buvo nuteisti atitinkamai septyneriems ir penkeriems metams sunkiųjų darbų kalėjimo, žinoma, yra begėdiška pagal visus teisingumo matus konstitucijos valdomoje šalyje; tačiau tai, ką jie galėjo pareikšti, buvo išgirsta visame pasaulyje ir nepanašu, kad bus užmiršta.

  • Tinka 30 dienų riebalų deginimas
  • Emancipacijos dviprasmybės ir žydas - valstybės bankininkas

Jie neišnyko užmaršties prarajoje, kuriai totalitariniai valdovai pasmerkia savo oponentus. Mažiau ži­ noma, bet, galimas daiktas, dar įtikinamesnė aplinkybė yra ta, kad ambicingiau­ sias paties Chruščiovo bandymas sustabdyti detotalitarizavimo procesą visiškai sužlugo. Kitaip tariant, Tarybų Sąjungos žmonės pabudo iš totalitarinio valdymo košmaro ir perėjo prie 27Žr. Trečios dalies pratarmė 33 įvairiausių vienpartinės diktatūros sunkumų, pavojų ir neteisybių. Šioje knygoje nagrinėjamas totalitarizmas, jo ištakos ir jo elementai, o pada­ riniai Vokietijoje ar Rusijoje apžvelgiami tik tiek, kiek jie gali nušviesti tai, kas atsitiko anksčiau.

Todėl mūsų tyrinėjimo požiūriu svarbus yra ne tiek laikotar­ pis po Stalino mirties, kiek jo valdymo pokario tarpsnis. Šie aštuoneri metai, nuo ikineprideda kokių nors naujų elementų ir nepaneigia to, kas buvo akivaizdu nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio, o patvirtina ir pagilina anks­ čiau pasireiškusias tendencijas.

Įvykiai po pergalės, priemonės, kurių buvo im­ tasi, kad po laikino atsipalaidavimo karo metu totalitarinis valdymas vėl būtų įtvirtintas Tarybų Sąjungoje, taip pat ir priemonės, kuriomis totalitarinis valdy­ mas buvo įvestas satelitinėse šalyse, - visa tai atitiko mums jau žinomas žaidimo taisykles. Satelitų subolševikinimas prasidėjo nuo liaudies fronto taktikos ir dro­ vios parlamentinės sistemos, greitai perėjo prie vienpartinių diktatūrų įkūrimo, kai buvo likviduoti anksčiau toleruotų partijų vadai ir nariai, paskui pasiekė paskutinę stadiją, kai vietiniai komunistų vadai, kuriais Maskva pagrįstai ar nepa­ grįstai nepasitikėjo, buvo negailestingai apšmeižti, pažeminti parodomuosiuose procesuose, kankinami ir nužudyti vadovaujant labiausiai korumpuotiems ir niekšiškiausiems jų partijų nariams, būtent tiems, kurie pirmiausia buvo ne komunistai, alan rosenberg svorio metimas Maskvos agentai.

Viskas vyko taip, tarsi Maskva labai skubėda­ ma būtų kartojusi visas Spalio revoliucijos pakopas iki pat totalitarinės dikta­ tūros atsiradimo.

alan rosenberg svorio metimas

Todėl patys veiksmai, nors ir nenusakomai siaubingi, savai­ me niekuo neįdomūs ir daugiau ar mažiau visur vienodi: kas atsitiko vienoje satelitinėje šalyje, beveik tuo pačiu metu atsitiko ir kitose šalyse nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Įvykiai skyrėsi tose srityse, kurios nebuvo įtrauktos į satelitų sistemą.

Metas Ridlis (Matt Ridley) Raudonoji Karalienė: Lytis Ir Žmogaus Prigimties Evoliucija

Kita vertus, Rytų Vokietija tik dabar, pastačius Berlyno sieną, buvo palaipsniui įtraukiama į sa­ telitų sistemą, o anksčiau buvo traktuojama veikiau kaip okupuota teritorija su marionetine vyriausybe. Pirmą kartą po didžiojo valymo Alan rosenberg svorio metimas nužudė daug aukštų ir aukš­ čiausių pareigūnų, ir mums tikrai žinoma, kad šie veiksmai buvo suplanuoti kaip kito valymo visos šalies mastu pradžia.

Negana to, pats mesti svorį bet negali atsikratyti pilvo riebalų kaltinimų gydytojams turinys - kad jie žudys žmones, užimančius vadovaujamas pareigas, visoje šalyje - turėjo labai išgąsdinti tuos, kuriems buvo žinomas Alan rosenberg svorio metimas metodas - apkaltinti tariamą priešą padarius nusikaltimą, kurį jis rengėsi padaryti pats.

Geriausiai žinomas pavyzdys, aišku, yra jo kaltinimas, mestas Tuchačevskiui, esą šis derėjosi su Vokietija kaip tik tuo metu, kai Stali­ nas pats galvojo apie sandėrį su naciais. Akivaizdu, kad metais Stalino aplinkos žmonės buvo daug išmintingesni nei ketvirtajame dešimtmetyje ir su­ prato, ką jo žodžiai reiškia iš tikrųjų, todėl pats kaltinimiįformulavimas turėjo sukelti paniką tarp visų aukščiausių režimo pareigūnų. Si panika vis dar gali patikimiausiai paaiškinti Stalino mirtį, paslaptingas ją lydėjusias aplinkybes ir tą faktą, kad aukščiausieji partijos ešelonai, paprastai draskomi nesutarimų ir intrigų, pirmaisiais įpėdinystės krizės mėnesiais greitai sutelkė savo gretas.

Pats dramatiškiausias šio paskutinio didžiojo valymo, kurį Stalinas suplana­ vo paskutiniais savo gyvenimo metais, elementas buvo svarbus ideologijos pasi­ keitimas: pradedama kalbėti apie pasaulinį žydų sąmokslą. Per keletą metų bu­ vo rūpestingai padėtas šio pasikeitimo pagrindas - įvyko keli teismo procesai satelitinėse šalyse - Rajko procesas Vengrijoje, Anos Pauker byla Rumunijoje ir metais Slanskio procesas Čekoslovakijoje.

KZ2 kartingų klasės varžybose finišo liniją pirmasis kirto J. Simaitis NR. Tačiau nenuleido rankų, atkakliai vijosi varžovus - antrąjį etapą pradėjo iš penktos pozicijos, o susumavus taškus Tauras M klasėje tapo nugalėtoju.

Stabiliai važiavęs P. Stabinkis šioje klasėje liko antras. O šiuo metu kartingais važiuoti nėra kur. Kartingus vaikai nešioja stačiais laiptais, taip rizikuodami patirti traumas. Nordama susilaukti palikuoni, vandens blusa bent tam tikrais sezonais turi bti lytikai aktyvi. Taigi lieka msl.

Lytikumas tarnauja rims, bet individo sskaita. Individai gali atsisakyti lyties ir savo skaiiumi greitai pralenkti lytini poymi turinius konkurentus. Bet jie to nedaro. Vadinasi, lytikumas kakaip naudingas ne tik riai, bet ir individui. Kokia tai nauda? Jos alininkai, mgindami isprsti dilem, kalbjo su pasitikjimu. Taiau atuntojo deimtmeio viduryje visiems laikams tai pakeit dvi esmins knygos, mesdamos pirtin, kurios pakelti neatsispyr kiti biologai.

Vien i j para pats Viljamsas, kit Meinardas Smitas Evoliucijos biologijoje artinasi tam tikra kriz, melodramikai ra Viljamsas. Mgindamas suvelninti kriz, savo knygoje Seksas ir evoliucija Sex and Evolution jis imoningai idst kelias lytikumo teorijas. Tai buvo nevilties ir suglumimo planas. Meinardas Smitas vis grdavo prie milinikos lyi kainos: dvigubos nenaudos dvi partenogenetins mergels gali turti dvigubai daugiau kdiki nei viena moteris ir vienas vyras.

Jis vis skelb, kad iuolaikins teorijos to nepaneigs. Bijau, skaitytojui ie pavyzdiai gali pasirodyti neesminiai ir nepakankami, ra jis. Bet tai geriausia, k mes turime. Kitame straipsnyje: Apima jausmas, kad prairtas kakoks esminis ios situacijos bruoas Tvirtinimu, kad problema neabejotinai neisprsta, Meinardo Smito knyga sukrt kaip elektros okas. Tai buvo neprastai nuolankus ir siningas gestas.

Mginim paaikinti lytikum nuo tada daugjo kaip visli kiki. Mokslo stebtojui tai neprastas reginys. Didij laiko dal mokslininkai grupuojasi aplink neinomyb, mgindami atrasti fakt ar teorij arba velgti kok nors pavyzd, kurio lig tol niekas nepastebjo. Bet syk aidimas skyrsi. Pats faktas lytikumas buvo gerai inomas.

Paaikinti j suteikti jam privalum nepakako. Silomas paaikinimas turjo bti geresnis u kitus. Tai tarsi gazel, bganti greiiau u kitas gazeles ne u gepard. Teorijos apie lytis nieko vertos ir daugelis i j teisingos tik tuo poiriu, kad yra logikos.

Bet kuri teisingiausia? Pirmasis molekuli biologas, veblenantis apie baltymus ir egzonukleolitin degradacij. Jis nori isiaikinti, kas nutinka DNR, i kurios sudaryti genai. Jis sitikins, kad visas lytikumas susijs su DNR pataisymu ar panaia molekuline ininerija. Lygi jis nesupranta, bet mgsta ilgus odius, paprastai sugalvotus paties 43 arba savo koleg.

Antrasis genetikas, besidomintis visomis mutacijomis ir mendelizmu. Jis bus pasinrs aprainjimus, kas nutinka genams sueities metu.

Posner Jurisprudencijos problemos

Reikalaus eksperiment pavyzdiui, neleisti organizmams lytikai suartti itisas kartas ir irti, kas bus. Jeigu jo nesustabdysite, jis prads rayti lygtis ir kalbti apie ryi pusiausvyros sutrikim. Treiasis ekologas. Jam rpi tik kenkjai ir poliploidija.

Mgsta palyginamuosius pavyzdius: kurios rys lytikai aktyvios, kurios ne. Jo mstysena ne tokia tiksli kaip kit, o kalba truput spalvingesn. Jo natralus arealas yra diagrama, usimimas kompiuterinis vaizdavimas. Kiekvienas i i persona gina tam tikr lytikumo aikinim.

Molekulins biologijos specialistas i esms kalba apie lyi atsiradimo prieastis, o tai nebtinai yra klausimas, k lytikumas nuveikia iandien, klausimas, kur mgsta kelti genetikai.

Ekologas uduoda kiek kitok klausim: kokiomis aplinkybmis lyties turjimas geriau u belytikum? Analogija gali bti kompiuteri iradimo prieastys. Istorikas kaip ir molekuli biologas tvirtins, kad jie buvo sukurti iifruoti kodams, kuriuos naudojo vokiei povandenini laiv vadai.

Bet dabar tuo tikslu jie jau nebenaudojami.

Jie padeda veiksmingiau ir greiiau atlikti pasikartojanias uduotis nei sugebt mogus genetiko atsakymas. Ekologui domu, kodl kompiuteriai pakeit telefono operatorius, o ne, sakykime, virjus. Ir visi trys tam tikru atvilgiu gali bti teiss. Jis tvirtina, kad lytikumas buvo sugalvotas genams pataisyti. Pirmasis apie tai usimin atradimas, kad mutavusios vaisins musels, nesugebanios pataisyti gen, negeba j ir rekombinuoti: rekombinacija yra esmin lytini santyki procedra, dviej seneli spermatozoido arba kiauinlio gen sumaiymas.

Atmeskite genetin pataisym, nebeliks ir lyi. Bernteinas pastebjo, kad lytims sukurti lstels naudoja tas paias priemones, kaip ir gen taisymui. Taiau jam nepavyko tikinti genetik ir ekolog, kad tas taisymas yra kakas daugiau nei pirminis, seniai istumtas dauginimosi mechanizmo tikslas.

Genetikai tvirtina, kad is mechanizmas ities nutolo nuo gen taisymo mechanizmo, bet tai ne tas pats, kas teigti, jog iandien 44 lytikumas egzistuoja tam, kad pataisyt genus. Bet ms laikais jos skirtos ne plaukti, o eiti DNR, gen mediaga, yra ilga, plona molekul, perduodanti informacij paprasta keturi chemini pagrind tvarka, primenania Morzs abcl su dviej tip takais ir keli tip brkniais.

alan rosenberg svorio metimas

Pavadinkime iuos pagrindus raidmis A, C, G ir T. DNR grois slypi tame, kad kiekviena raid papildo kit, o tai reikia, kad ji mieliau stoja prieais t kit raid. Taigi A susiporuoja su T ir atvirkiai, o C su G ir atvirkiai.

Tai reikia, kad egzistuoja automatinis DNR kopijavimo bdas: einant iilgai molekuls vrinio kiekviena raid susijungia su kita komplekto raide. Nukopijuokite tai ir vl gausite pirmin sek. Kiekvien gen paprastai sudaro DNR vrinys, o j papildanti kopija yra glaudiai susivijusi garsija dviguba spirale.

Specials fermentai juda vriniu auktyn emyn ir surad trk pataiso j remdamiesi papildaniu vriniu. DNR nuolat paeidinja sauls viesa ir chemikalai.

alan rosenberg svorio metimas

Alan rosenberg svorio metimas ne taisantys fermentai, ji gana greitai tapt beprasme, nesuprantama kalba. Bet kas vyksta, kai toje paioje vietoje paeidiami abu vriniai? Tai gali nutikti gan danai, pavyzdiui, kai du vriniai susijungia, tarsi ant utraukto utrauktuko ulainus klij. Fermentai nebegali suinoti, kaip pataisyti DNR. Jiems reikalingas pavyzdys, kaip atrod genai. J pateikia lytinis procesas. Jis duoda kito individo to paties geno kopij susikryiavimas arba kitos chromosomos kopij rekombinacija tame paiame individe.

Dabar gali vykti pataisymas pagal nauj pavyzd. Krautuvininkas, sudarydamas kainorat, pirm kart sitikina, kad jis teisingas, pakartodamas uduot. Jo supratimu, du kartus padaryti t pai klaid beveik nemanoma. Taisymo teorij pagrindia keli geri isams pavyzdiai. Antai, jei paveiksite kok nors organizm kenksminga ultravioletine spinduliuote, paprastai jis igyvens geriau, jei sugebs vykdyti rekombinacij, o dar geriau jei turs alan rosenberg svorio metimas lstelse dvi chromosomas. O jei pasirodys, kad koks nors mutavs vrinys vengia rekombinacijos, jis bus itin jautrus ultravioletins viesos alai.

Be to, Bernteinas sugebjo paaikinti kai kurias smulkmenas, kuri pagrsti nesteng jo konkurentai: pavyzdiui, t keist fakt, kad, prie pat padalydama savo 45 chromosom poras dvi dalis, kad suformuot kiauinl, lstel padvigubina t skaii, o paskui trim ketvirtadaliais plauk atsikrato. Taisymo teorijoje tai padeda surasti ir konvertuoti prast valiut klaidas, kurias reikia itaisyti Vis dlto taisymo teorija lieka netinkama uduoiai, kuri pati ir isikl. Ji nieko nepasako apie susikryiavim.

I ties, jei lytinio akto tikslas gauti atsargines gen kopijas, geriau j gauti i giminaii, nei iekoti svetimuose ries nariuose. Bernteinas teigia, kad susikryiavimas yra tam tikras mutacij maskavimo bdas, bet tai reikia ne daugiau, kaip pakartojim, kodl vaisa yra blogai, o lytikumas yra to prieastis, ne pasekm. Be to, kiekvienas argumentas, kur taisymo teorijos alininkai pateikia rekombinacijos naudai, tra argumentas u gen kopij ilaikym; tai padaryti yra kur kas paprastesnis bdas nei atsitiktinis pasikeitimas jais tarp chromosom.

Tai vadinama diploidija Kiauinlis arba spermatozoidas yra haploidinis turi po vien kiekvieno geno kopij. Tas pats su bakterijomis ar primityviais augalais, kaip, pavyzdiui, samanos. Bet daugelis augal ir beveik visi gyvnai yra diploidiniai, tai yra turi po dvi kiekvieno geno kopijas po vien i tvo ir motinos. Vienas kitas organizmas, ypa augalai, kil i natrali hibrid arba atrinkti mogaus dl savo didumo, bna poliploidiniai.

Daugelis hibrid, sakykim, kvieiai, yra heksaploidiniai turi po eias kiekvieno geno kopijas. Moterikosios dioskorj formos bna oktoploidins arba heksaploidins, visos vyrikosios tetraploidins; dl io neatitikimo visos dioskorjos nevaisingos. Net kai kurios vaivoryktinio uptakio formos ir namini vit veisls yra triploidins, taip pat viena papga, atrasta prie kelerius metus Ekologai pradjo tarti, kad augal poliploidija yra tam tikra lytikumo alternatyva.

Didelse auktumose ir poliarinse juostose daugelis augal, atrodo, atsisako lytikumo ir renkasi belyt poliploidij Taiau, paminj ekologus, mes ubgame sau u aki. Juk kalbame apie gen taisym. Jei diploidiniai organizmai sitraukt nedidel rekombinacij tarp chromosom kiekvienkart dalijantis j lstelms, kai knas auga, bt daugyb galimybi pasitaisyti.

Jie rekombinuoja savo genus tik paskutinio ypatingo dalijimosi, vadinamosios mejozs, metu, kai susiformuoja kiauinlis arba spermatozoidas. Jo nuomone, yra kitas, ekonomikesnis bdas pataisyti sugadintus genus per eilin lsteli dalijimsi, leidiantis igyventi geriausioms lstelms.

Tame eta 46 Msl pe nieko taisyti nereikia, nes nepakenktos lstels greitai nustelbs paeistsias. Klaid reikia iekoti tik gaminantis gemalo lstelms, kurios ieis pasaul vienos Tai koks gi nuosprendis taisymo teorijai?

Sakyiau, ji nerodyta. Taip, lytinio dauginimosi priemons, regis, yra kilusios i taisymo priemoni ir rekombinacija tikrai pataiso kai kuriuos genus. Bet ar toks lytikumo tikslas? Tikriausiai ne. Kameros ir dantratis su sklende Genetikus taip pat persekioja mintys apie paeist DNR.

Bet jeigu Bernteinas susitelkia al, kuri pataisoma, genetikai kalba apie nuostolius, kuri nemanoma pataisyti. Jie tai vadina alan rosenberg svorio metimas. Mokslininkai mutacijas laiko retais vykiais. Bet pastaraisiais metais pastebima, kad j vyksta daug. Vienoje induoli kartoje j susikaupia madaug imtas viename genome. Tai yra dl to, kad js fermentai atsitiktinai nukopijuoja klaidas, arba dl kosmini spinduli, sukeliani js kiauidi ar sklidi mutacijas, js vaikai daugeliu dalyk skirsis nuo js ir js sutuoktinio.

I to imto madaug devyniasdeimt devyni bus nereikmingi vadinamosios tyliosios, arba neutraliosios, mutacijos, neturinios takos gen reikmei. Tai gali atrodyti nedaug, turint galvoje, kad js turite 75 gen por ir daugelis pakitim bus mauiai, nekenksmingi arba vyks tylioje DNR tarp gen. Bet to utenka, kad stabiliai kauptsi defektai ir, inoma, vis bt kuriamos naujos idjos Pavyzdiui, pjautuvo formos lsteli anemijos mutacija tiems, kurie turi dvi jos kopijas, gali bti lemtinga, bet ios mutacijos atvej kai kuriose Afrikos vietovse net gausja, nes ji suteikia imunitet maliarijai.

Daugel met genetikai buvo susitelk gersias mutacijas ir mst apie lytin dauginimsi kaip apie j platinimo visuomenje bd, tarsi ger idj krymin apdulkinim universitetuose ir pramons akose. Kaip technologijai reikia lytinio proceso, kad sileist i iors inovacijas, taip ir gyvnas ar augalas, priklausantis tik nuo savo iradim, ltai atsinaujins.

Sprendimas bt 47 paprayti, nugvelbti arba pasiskolinti kit gyvn ir augal iradimus: sitverti j genus, kaip kad kompanijos nukopijuoja viena kitos atradimus. Augal veisli krjai, mginantys suderinti ryi derlingum, trumpus stiebus ir atsparum ligoms, elgiasi kaip gamintojai, kuriems prieinama daug vairi iradim.

Neturini lytini poymi augal augintojai turi laukti, kol atradimai ltai kaupsis toje paioje linijoje. Viena i prieasi, kodl paprastasis grybas per tris imtus kultivavimo met labai maai tepasikeit, yra ta, kad jis belytis, taigi buvo nemanomas selektyvinis auginimas Akivaizdiausia gen skolinimosi prieastis yra ta, kad kit imoningumas jums gali bti naudingas kaip ir savo paties. Nuolat dliodamas genus naujas kombinacijas, kol vyksta atsitiktin sinergija, lytikumas sujungia svorio metimo dempingo sindromas. Pavyzdiui, vienam irafos protviui gali iaugti ilgesnis kaklas, kitam ilgesns kojos.

Tie du dalykai kartu geriau nei kuris nors vienas. Taiau is argumentas pasekm supainioja su prieastimi. Jo privalumai per daug tolimi; jie iryks po keli kart, kai bet kuris lytikai neaktyvus konkurentas jau bus seniai skaiiumi pralenks savo lytiniu keliu besidauginanius varovus.

Be to, jei lytinis dauginimasis gali sudaryti gersias gen kombinacijas, jis tuo labiau gals jas suskaidyti. Vienas dalykas, dl kurio galite bti tikras, kalbdamas apie lytikai aktyvius organizmus, yra tai, kad j palikuonys bus kitokie nei jie, kaip savo nusivylimui sitikino daugyb cezari, burbon ir plantagenet. Augal veisli krjai kur kas labiau mgsta vyrikai nevaisingas kviei arba kukurz veisles, subrandinanias belytes sklas, mat gali bti tikri, kad gerosios veisls tikrai augs.

Tai, kad lytikumas sugriauna gen kombinacijas, kone eina jo apibrim. Genetikai garsiai aukia, jog jis sumaina ryi pusiausvyros sutrikim. Jie turi galvoje, kad jei ne rekombinacija, tarpusavyje susij genai, kaip, antai, mlyn aki ir viesi plauk, visada eit kartu, ir rudaplauki mlynaki arba viesiaplauki rudaaki nebt. Vos tik atrandama legendin sinergija, ji vl prarandama. Lytikumas nepaklsta didiajam priesakui: Jeigu nepaeista, netaisyk. Jis sja atsitiktinumus