Pereiti prie turinio

Staigus pieno kiekio sumažėjimas ir taip pat atsiradęs spenelių jautrumas žindymo metu gali būti nėštumo požymiai. Kvadrantektomija Tai panašiai atliekama operacija, tik šalinama daugiau audinių — ketvirtoji krūties dalis su naviku. Skausmus sumažina nuskausminamieji vaistai.

Jautrios krūtys Ar jūsų krūtys yra pabrinkusios arba jautrios?

Norite paklausti? Moterims, turinčioms įtrauktus krūtų spenelius, ši problema gali būti labai slegianti. Įtrauktų spenelių priežastys gali būti tiek įgimtos anatomija, įvairūs genetiniai sindromaitiek įgytos atsiradusios po maitinimo, dėl traumos, kuri galėjo įtakoti krūties riebalinio audinio nekrozę bei randinio audinio formavimąsi, krūtų ptozė, krūtų piktybinės ligos, krūtų infekcinės ligos, grilis riebalų netekimui ir didelis svorio netekimas bei kitos.

Šie krūtų pakitimai atsiranda dėl per trumpų pieno latakėlių arba per plataus areolės raumens sfinkterio. Išskiriami trys spenelių inversijos laipsniai: I° — kuomet spenelis yra įtrauktas, tačiau lengvai palietus pirštais, jis iškyla į paviršių. Tokiu atveju, kūdikio maitinimas nebūna apribotas; II° — speneliai gali būti ištraukiami, bet sunkiau nei pirmuoju atveju.

Maitinimas galimas, bet sunkesnis dėl labiau fibrozės pažeistų pieno latakėlių; III° — labai įtraukti speneliai, kurie retai ištraukiami į paviršių. Švitinimo seansai atliekami kasdien penkias dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadienį ir sekmadienį — pertrauka. Gydant krūies vėžį, radioterapija užtrunka keletą savaičių ambulatorinėmis ar stacionaro sąlygomis.

Taikant išorinę radioterapiją pacientė netampa radioaktyvi, todėl po seanso gali bendrauti su kitais žmonėmis Radioterapijos planavimas Kaip minėta, jonizuojantieji spinduliai naikina vėžio ląsteles. Tačiau jie žaloja ir sveikus audinius. Todėl, norint išgauti didžiausią įmanomą naudą iš radioterapijos, t. Spindulinis gydymas planuojamas taip, kad krūtis būtų apšvitinta pakankama spindulių doze ir iš visų pusių tolygiai, o sveikieji gretimi audiniai ir organai gautų kuo mažesnes dozes ir išliktų nepažeisti.

Sudarant spindulinio gydymo planą dalyvauja ne tik onkologas radioterapeutas, bet ir gydytojai radiologai, medicinos fizikai, klinikiniai radiobiologai, t. Pirmiausia atliekamos planuojamos apšvitinti kūno srities kompiuterinės tomogramos, t. Medicinos fizikai parenka atitinkamą švitinimo laukų skaičių jų gali būti 2, 3, 4 ir daugiaujų dydį, apskaičiuoja kiekvieno lauko spindulių pluošto kritimo kampą į krūtį, spindulių dozę, švitinimo laiką taip, kad krūtis būtų apšvitinta tolygiai reikiama spindulių doze, o sveiki šalia esantys organai nukentėtų kuo mažiau.

Spindulinio gydymo planas su visais jo parametrais išspausdinamas popieriuje. Juo kaskart, atlikdami švitinimo seansą, vadovaujasi radioterapeutas ir jam padedanti radiologijos laborantė. Dažniausiai vienos dienos spindulių dozė į švitinamą vietą yra 1,8—2 Gy Grėjaiar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą kurso — apie 70 Gy. Tuo tikslu pacientės krūtinės oda tatuiruojama: ant odos specialiais dažais keliose reikiamose vietose paliekami adatos galvutės dydžio ženklai, kurie padeda gydymą atliekančiam radioterapeutui kaskart paguldyti pacientę vienodai ir tiksliai nukreipti spindulius.

Šios žymės lieka visam laikui, bet, būdamos labai mažos, beveik nepastebimos. Kartais radioterapeutas papildomai specialiu pieštuku ant odos pasižymi švitinimo laukų ribas.

Šių žymių nereikia nutrinti tol, kol bus tęsiami švitinimo seansai. Baigus gydymą, jas bus galima nuplauti. Pasirengimas švitinimui gali užtrukti keletą dienų. Viską parengus, galima pradėti radioterapiją. Radioterapeutas kartu su laborante pagelbsti pacientei patogiai atsigulti ant švitinimo stalo.

ar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą

Pacientė seanso metu turi gulėti ant nugaros išorinė radioterapija taikoma pacientui gulintjos ranka padedama į tam tikrą vienodą padėtį kiekvieną kartą. Seanso metu pacientė švitinimo kambaryje paliekama viena. Jonizuojančiajai spinduliuotei veikiant žmogaus kūną, nieko nejaučiama.

Prenumeruok

Paprasčiausiai reikia kelias minutes ramiai pagulėti. Kaip minėta, krūtis turi būti apšvitinama iš visų pusių tolygiai. Todėl švitinimo aparato galvutė kartkartėmis, priklausomai nuo to, kiek švitinimo laukų suplanuota, keis savo padėtį ir judės aplink pacientės krūtinę.

Apie tai gydytojas būtinai perspėja iš anksto, kad pacientė be reikalo neišsigąstų.

Kas per mėnesines yra normalu, o kas – ne: pasakė, dėl kokių požymių reikėtų sunerimti

Visa, kas vyksta švitinimo patalpoje, gydytojas mato iš gretimo kambario televizoriaus ekrane ir net gali pasikalbėti su paciente. Radioterapijos metu gali išsivystyti jos šalutiniai poveikiai: krūties ir pažasties odos paraudimas, niežėjimas, bendras organizmo silpnumas, pykinimas. Minėti reiškiniai praeina baigus gydymą. Nuovargis, silpnumas gali tęstis kelis mėnesius po gydymo.

Radioterapijos metu nerekomenduojama švitinimo srities tepti kremais, naudoti pažasties dezodorantus ar kitas dirginančias kosmetikos priemones — jos gali dar labiau suerzinti odą. Kai radioterapijos metu atsiranda nemalonūs pokyčiai krūties odoje ar pažastyje, radioterapeutas išrašo tinkamų tepalų receptą.

Šalutiniai krūties vėžio radioterapijos poveikiai Daugumai moterų praėjus ilgesniam laikui po radioterapijos gali pakisti krūties išvaizda bei jutimai krūtyje, tačiau kai kurioms moterims to visai neatsitinka.

Jums gali patikti

Krūties odos pokyčiai Krūties radioterapijos metu gali išsivystyti mažesnio ar didesnio laipsnio krūties odos reakcija į spindulius, panaši į odos paraudimą nudegus saulėje. Labai šviesios odos moters krūtis veikiant radioterapijai stipriai parausta, niežti. Juodbruvių moterų krūties oda tampa tamsesnė, kartais net su melsvu atspalviu. Paprastai šie šalutiniai poveikiai nurimsta praėjus savaitėm baigus radioterapiją, kartais išlieka kiek ilgiau. Neretai po radioterapijos operacijos randas ilgą laiką dar būna jautrus prisilietimams.

Kartais po radioterapijos švitintos krūties odoje atsiranda smulkios rausvos dėmelės, vadinamossios teleangiektazijos. Tai dėl radioterapijos poveikio išsiplėtusios smulkiosios odos kraujagyslės — kapiliarai. Nors išsiplėtusių kapiliarų raštas šiek tiek gadina krūties išvaizdą, bet kitų nepatogumų nesukelia.

Odos priežiūra Kai atsiranda odos reakcija, reikia pasitarti su gydytoju radioterapeutu. Reikėtų laikytis šių rekomendacijų: Vengti praustis kvapiu tualetiniu muilu, nebarstyti ant pažeistos odos talko miltelių, nedirginti odos dezodorantais. Neskusti pažeistos pažasties plaukų ar kitaip netraumuoti pažasties. Maudytis geriau po dušu, jei dušo nėra, vonioje negulėti pernelyg ilgai. Išsimaudžius krūtį ir pažastį, kur taikoma radioterapija, nusausinti švelniai prispaudžiant rankšluostį prie odos, jokiu būdu netrinti.

Dėvėti laisvus drabužius, geriau natūralaus pluošto. Vengti degintis saulėje — švitintos srities kūno oda visada lieka jautri saulei. Krūties pabrinkimas Kai kurioms moterims švitinama krūtis gydymo metu ar keletą savaičių po jo būna pabrinkusi, patinusi.

Pagrindinė navigacija

Kartais patinimas tęsiasi ilgai užbaigus gydymą. Tai vadinama lifedema — sutrinka limfos nutekėjimas, audiniuose kaupiasi skysčai. To priežastmi gali būti limfmazgių iš pažasties pašalinimas operacijos metu ar jų pažeidimas radioterapijos metu. Jei vystosi limfedema, būtina pasikalbėti su gydytoju, kuris duos patarimų, paskirs gydymą, pasiųs pas atitinkamą specialistą.

Skausmingumas, jautrumas Kartais gydytos pusės krūtis ir sritis aplink krūtį jau ir praėjus ilgam laiko tarpui kelia moteriai diskomfortą, lieka skausminga, jautri prisilietimams. Tais atvejais reikia pasikalbėti su gydytoju, kuris rekomenduos reikiamus tepalus ar nuskausminamuosius vaistus. Sumažėjusi krūtis Gana įprasta, kad po radioterapijos laikui bėgant krūtis kiek sumažėja, susitraukia.

Kartais krūtis ne tik sumažėja, bet ir sukietėja. Tai vadinama audinių fibroze. Tuomet, lyginant abi krūtis vieną su kita, jų išvaizda gali gana ryškiai skirtis.

Riboti peties sąnario judesiai Po krūties operacijos ir radioterapijos peties sąnario judesiai gali tapti riboti. Taip būna maždaug 1 iš 10 gydytų moterų. Moteris negali laisvai atlikti namų ruošos darbų, nešti sunkenio daikto, atlikti kai kurių mankštos pratimų, plaukyti.

Šiais atvejais pagelbėti gali specialūs mankštos pratimai, kuriuos atliktipamoko gydytojai reabilitologai. Širdies veiklos pokyčiai Taikant šiuolaikinės radioterapijos metodus nėra didelės rizikos pažeisti širdies raumenį ar svarbias širdies aplinkos kraujagysles. Tas įmanoma, jei yra kairės krūties vėžys — širdis yra kairėje krūtinės ląstos pusėje. Tačiau dabar radioterapija yra labai rūpestingai suplanuojama, širdis nėra įtraukiama į švitinimų audinių apimtį, todėl širdies problemų rizika dėl radioterapijos labai sumažinta.

Jei radioterapijos metu širdžiai vis dėlto teko tam tikras spindulinis krūvis, moteris gali jausti nuolatinį nuovargį, svaigulį, skausmingumą krūtinėje ar dusulį kad ir neaukštai lipdama svorio netekimas vaikui. Kai atsiranda problemų dėl širdies, patariama vengti veiksnių, kenkiančių širdžiai — alkoholio, rūkalų, stresų.

ar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą

Rekomenduojama tinkama mimityba. Kartais reikalinga ir gydytojų kardiologų konsultacija bei jų rekomenduotas gydymas vaistais, tvarkančiais širdies ritmą, veikiančiais prieš stenokardiją ir kt.

Plaučių problemos Taikant krūties vėžio radioterapiją gali būti sudirginami, paveikiami ir kvėpavimo takai.

ar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą

Laikui bėgant radioterapijos paveiktose plaučių srityse gali išsivystyti audinių fibrozė. Maždaug 1 iš 50 moterų po krūties vėžio radioterapijos dėl to jaučia dusulį, sausą kosulį, krūtinės skausmą. Tie simptomai gali atsirasti praėjus 2—3 mėnesiams po gydymo. Dažniausiai tai laikini simptomai, besitęsiantys 1—2 mėnesius, bet gali pasireikšti ir daug ilgesnį laiką. Plaučių problemų išsivystymo rizika kiek didesnė, kai švitinami limfmazgiai, esantys už krūtinkaulio.

Rizika didėja, kai atliekama ir radioterapija, ir chemoterapija.

Norite paklausti? Moterims, turinčioms įtrauktus krūtų spenelius, ši problema gali būti labai slegianti. Įtrauktų spenelių priežastys gali būti tiek įgimtos anatomija, įvairūs genetiniai sindromaitiek įgytos atsiradusios po maitinimo, dėl traumos, kuri galėjo įtakoti krūties riebalinio audinio nekrozę bei randinio audinio formavimąsi, krūtų ptozė, krūtų piktybinės ligos, krūtų infekcinės ligos, staigus ir didelis svorio netekimas bei kitos. Šie krūtų pakitimai atsiranda dėl per trumpų pieno latakėlių arba per plataus areolės raumens sfinkterio. Išskiriami trys spenelių inversijos laipsniai: I° — kuomet spenelis yra įtrauktas, tačiau lengvai palietus pirštais, jis iškyla į paviršių.

Simptomai būna ryškesni, kai moteris jau prieš gydymą sirgo, pavyzdžiui, bronchine astma ar rūkė tabaką. Priklausomai nuo to, kokie simptomai vyrauja, skiriamas ir atitinkamas gydymas, palengvinantis situaciją.

Tai gali būti purškiamieji bronchus praplečiančių vaistų aerozoliai, antibiotikai, veikiantys plaučių infekcją, steroidai, mažinantys uždegimą, ir kt.

Poveikis kaulams Kartais išryšėja radioterapijos poveikis į švitinimo zoną pakliuvusiems kaulams — šonkauliams, raktikauliui. Kaulai suplonėja, tampa trapesni, gali greičiau lūžti. Atliekant fizinius pratimus ar nešant sunkesnį daiktą šie kaulai gali skaudėti. Rankos limfedema Limfedema yra audinių patinimas. Paprastai limfa teka limfagyslėmis išilgai rankos link pažasties limfmazgių. Jos nutekėjimas sutrinka ir perteklius kaupiasi rankos audiniuose, kai krūties operacijos metu pašalinami pažasties duobės limfmazgiai ar jie pažeidžiami radioterapijos metu — ranka pradeda tinti.

Kai pažastis švitinama po kelių dr svorio kritimas pašalinimo operacijos metu, tuomet rankos limfedema išsivysto 1 iš 25 moterų. Kai pažasties duobė švitinama po visų ar didžiosios limfmazgių dalies pašalinimo, rankos limfedema išsivysto dažniau — 1 iš 3 moterų.

Rankos limfedema labai reta, jei buvo švitinama tik krūtis ir po ja esantys krūtinės sienos audiniai. Gali išsivystyti ir pačios krūties limfedema, bet tai atsitinka labai retai. Kai ranka ištinusi, ji tampa sustingusi, nejudri. Rankos oda įtempta. Jei rankos limfedema išsivysto, ją galima specialiomis priemonėmis sumažinti, kad moteris nejaustų didelio diskomforto ir galėtų normaliai naudotis ranka.

Limfedemos prevencija Kai yra limfedemos rizika, reikia saugotis papildomai nepažeisti rankos limfinės sistemos. Būtina vengti rankos infekcijos ir audinių uždegimo, nes tai reikštų didesnę limfos produkciją ir didesnę jos sankaupą rankos audiniuose.

Labai svarbu rankos neįdrėksti, nesužeisti, odos priežiūrai naudoti drėkinamuosius kremus.

ar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą

Limfedemos gydymas Rankos limfedemos gydymas priklauso nuo limfedemos laipsnio. Yra 4 pagrindiniai gydymo būdai; Rankos odos gydymas ir priežiūra. Rankos audinių kompresija specialiais tvarsčiais. Rankos mankšta, masažas. Manualinis limfos drenažas MLD — limfos drenažas atliekamas specialaus masažo būdu.

Secondary links

Rankos silpnumas 1 iš moterų, kuriai buvo atlikta pažasties limfmazgių radioterapija, gali išsivystyti rankos silpnumas, dilgčiojimai, kartais peties, rankos ar plaštakos skausmas. Šie simptomai susiję su peties rezginio nervų pažeidimu ir vadinama peties rezginio neuropatija. Neuropatinio skausmo kontrolei naudojami nuskausminamieji vaistai, antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos — geriausia kreiptis konsultacijos į skausmo specialistus, dirbančius skausmo klinikose.

Rankos skausmui gydyti gali būti naudojamas masažas, karšti ir šalti kompresai, vadinamoji nervų transkutaninė elektrostimuliacija, kuri, be kita ko, stimuliuoja organizmo vidinių nuskausminamųjų medžiagų endorfinų gamybą.

Kartais efektyviai padeda akupunktūros procedūros. Chemoterapinis gydymas Chemoterapijai naudojami vaistai gali būti sulašinami į veną ar geriamos jų tabletės. Gydant vaistais nuo vėžio, taikomi chemoterapijos ciklai kursaiatliekami kas kelios savaitės. Tarp ciklų būna poilsio periodas, kai organizmas atsigauna nuo chemoterapijos šalutinių poveikių.

ar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą

Paprastai chemoterapija atliekama ligoninėje arba dienos stacionare gydytojų priežiūroje. Dabar yra daug įvairių krūties vėžio chemoterapijai skirtų vaistų bei šių vaistų derinių schemų. Skirtingi vaistų deriniai sukelia skirtingus šalutinius poveikius.

ar svorio netekimas gali sukelti krūtų jautrumą

Mokslininkai, vaistų kūrėjai nuolat siekia sukurti didesnio efektyvumo vaistus, pasižyminčius silpnesniais šalutiniais poveikiais. Chemoterapijos nauda Pacientėms, kurioms ligos atsinaujinimo rizika nėra didelė, chemoterapija šią riziką sumažina nežymiai.

Pacientėms, kurių ligos atsinaujinimo rizika aukšta, chemoterapija šią riziką sumažina ženkliai.

Įtrauktų spenelių korekcija

Šalutiniai chemoterapijos poveikiai Chemoterapijai naudojami vaistai sukelia šalutinius poveikius, kurie slopinami vaistais. Sumažėjęs atsparumas infekcijoms. Chemoterapija slopina kaulų čiulpus, kraujyje sumažėja baltųjų kraujo kūnelių leukocitų.

Dėl to kyla infekcijos pavojus. Jos veido spalva buvo pagražėjusi ir trumpam patikėjau, kad ji dar gyvens.

Nuorodos kopijavimas

Mudviejų akys susitiko. Mirties akys. Žiūrėjau į jas, išplėstas, jau nieko nesuvokiančias. Akis, atsiskyrusias nuo sielos. Agonija tęsėsi pusdienįji išėjo rami,išsinešdama meilę gyvenimui, savo vaikams, vyrui… Mintyse paprašėme, kad jos meilė lydėtų jai brangius artimuosius- sūnelius, vyrą, tėtįkaip ir mūsų meilė lydės ją visuomet…. Be jokių žodžių mes atsisveikinome…. Kodėl apie tai rašau? Mes nedrįsome jos paklausti, kaip ji jautėsi, sužinojusi, kad susirgo vėžiu, kaip jautėsi matydama, kad gydymas beveik neveikia ligos ir liga progresuoja.

Apie ką galvojo, žiūrėdama į savo sūnelius? Ar ne tą patį jaučia susirgusiųjų artimieji, giminaičiai, draugai.

Patarimai paauglėms: kaip išsirinkti higienos priemones menstruacijoms?

Ir juos lydi baimė, nežinomybė, neviltis. Visas dėmesys nukreptas sergančiąjam, ir mažai kam rūpi, kaip jaučiasi jo artimieji. Galų gale, tik susirgęs pamatai, kas tavo tikrieji draugai, o kas tik pakeleiviai. Niekas nežino,ką ir kaip išgyvena artimiejiišėjus jų mylimam žmogui.

Kuo užpildyti tą atsivėrusią tuštumą išėjus mylimama žmogui? Tai daug klausimų, į kuriuos nerasime atsakymo, kol patys neišgyvensime to paties, ką tenka patirti mūsų pacientų artimiesiems. Aš nesu inkstų ligų specialistė, be to, inkstų vėžys yra reta liga. Kadangi gydau moteris, sergančias krūties vėžiu, paprašiau kelių moterų papasakoti savo istorijas: kaip jos jautėsi išgirdusios ,kad serga krūties vėžiu, kad jų laukia ilgas ir varginantis gydymas, o, svarbiausia- nežinomybė dėl ateities.

Kol neserga vėžiu, motinos tikisi matyti savo suaugusius vaikus, dukterys-gyventi ilgiau už savo mamas ir jas palaidotižmonos- sulaukti senatvės su savo vyrais. Susirgus krūties vėžiu ar bet kurios lokalizacijos vėžiu nebeįmanoma daryti nė vienos iš tokių prielaidų.

Taip pat labai greitai sužinoma, kas yra tikrieji draugai ir draugės. Istorijos, kurias papasakosiu yra autentiškos, tai pasakojimai moterų, kurios susirgusios rašė dienoraščius ar puikiai prisimena pirmąją reakciją sužinojus, kad serga vėžiu.